pirmas sniegas
svaigulys, apžergęs vakaro šešėlį, vieškeliu nubėga,
lietvamzdžiais vanduo.
sustojo piligrimas — mano laikas ant kryžkelės pavargusios —
ruduo.
žalvarinės lajos tarsi išprotėjo po pirmo sniego,
po pirmų šalnų.
ant lapų apkloto diena užmiega,
kelmo samanos —
vėlė.
tik niekas nematys, kaip smilkiniai pabalo
oranžinių žvakelių pilnaty.
sušalus atmintis išgers šešėlį,
nueis ir niekad
nesugrįš.