Lyj. Nu pat ryta šaltus lietė lyj.
Kriant i langa stiklo liada ašarom.
Prisiglaust pri savės neprarastos
i neklaust. I neklaust, a da tebelyj.
Tegu lyj, kiauro dieno te lyj!
Išsiverks skaudule ašarom.
Palungvės un krutinės. Matys,
šviesus lašelė i šėrdė laš jau.
Lyj. Patikės šitam rudene liet,
tegu praus mana graudžio gudonė.
Gyvenioms tiok viens duvanots:
džiaugsma ašarom, mažom svajonėm...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-27 21:02:39
tegul lyja... gal bus lengviau
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-10-26 19:53:46
Gamtos ir jausmo sąsaja tarmiškai išreikšta kažkaip jaukesnė, šiltesnė.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-25 15:44:13
tegul išplaus...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-25 13:57:13
gyvenimas tik vienas dovanotas — džiaugsmo ašarom, mažom svajonėm... labai tikroviškas, išmąstytas ir išgyventas
Anonimas
Sukurta: 2012-10-25 10:03:32
:) įdom kalb