Lyj. Nu pat ryta šaltus lietė lyj.
Kriant i langa stiklo liada ašarom.
Prisiglaust pri savės neprarastos
i neklaust. I neklaust, a da tebelyj.

Tegu lyj, kiauro dieno te lyj!
Išsiverks skaudule ašarom.
Palungvės un krutinės. Matys,
šviesus lašelė i šėrdė laš jau.

Lyj. Patikės šitam rudene liet,
tegu praus mana graudžio gudonė.
Gyvenioms tiok viens duvanots:
džiaugsma ašarom, mažom svajonėm...