Švelni melodija tarytumei aksomas
Šiltom natom pleveno, gludo ir nuglostė...
Tačiau tarp apgalvotai išdalintų žodžių
Tas vienas lyg nebalinta naminė drobė
Nemielas buvo — pilkas ir šiurkštus.
Apmąstymų krante įskaudinta rymojau:
Ar laukt, kol vėjas ašarą nupūs?
Kas pasikeis, dabar į gilumą jei brisiu?
Gal šiurkštų žodį atsiimt ir pats išdrįsi —
Vienintelį, kurs braukia ir kitus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-10-25 21:42:49
labai jautru ir tikra
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-10-25 14:44:23
Turtinga ta žodžių melodija, ir šiurkštumas jai visiškai nebūtinas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-25 13:47:04
žodis- pakelia į aukštumas, žodis- taip užgauna ir nugramzdina...Jautriai
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-25 10:01:19
Taip pajaučiamai suskambusi melodija.
Sujaudino.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-25 09:50:18
Šaukštas deguto statinę medaus sugadina