Švelni melodija tarytumei aksomas
Šiltom natom pleveno, gludo ir nuglostė...
Tačiau tarp apgalvotai išdalintų žodžių
Tas vienas lyg nebalinta naminė drobė
Nemielas buvo — pilkas ir šiurkštus.

Apmąstymų krante įskaudinta rymojau:
Ar laukt, kol vėjas ašarą nupūs?
Kas pasikeis, dabar į gilumą jei brisiu?
Gal šiurkštų žodį atsiimt ir pats išdrįsi —
Vienintelį, kurs braukia ir kitus?