Kas ten sėdi lauko gale,
Šiurkštų smakrą delnu parėmęs?
Su šermukšnio šaka atlape,
Liūdną žvilgsnį į dangų įkėlęs.
Vėjas drasko švarkelio skvernus,
Javų pėdas ant kelių padėtas.
Šalia kraitė, pilna obuolių,
Lauknešėlis, spalvom siuvinėtas.
Gal pavargo, prisėdo trumpam
Ar paklydęs kelio neranda?
Juk tikriausiai nelengva vienam,
Kada ašmenis lietūs galanda?
Rūpestingu žvilgsniu pažiūrės,
Kaip pasiruošė žemė žiemoti.
Pasėdės, atsipūs ir išeis
Naują lazdą išdrožęs iš uosio.
Tik prie miško darkart atsisuks —
Klevo lapais sulopytas švarkas.
Pastovės, parymos ir pradings,
Gervių taką nubraižęs į dangų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-24 22:59:20
Tiesiog nusmelkė...kažko graudu pasidarė. Keičiasi liaudies tradicijos, daug kas šviesaus ir brangaus nueina į nebūtį
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-24 08:01:35
Rūpestingu, šiltu žvilgsniu įprasminta lietuviškumo dvasia.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2012-10-23 20:36:51
lengvu rimu plaukiantis :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-23 20:28:39
Gi gražiai čia viskas :)
Tik man tie ašmenys kažkaip užkliuvo...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-23 19:30:22
Visko radau šiame kūrinyje: švelnumo, atjautos, jautrumo. Labai gražiai ir prasmingai įpintas šermukšnis...
"... mūsų protėviams šermukšnis buvo svarbus ne vien kaip patikimas orų bei derliaus pranašas ar vaistinis augalas. Baltai šermukšnį garbino ne tik dėl gydomosios galios, bet ir kaip dievybę, nukreipiančią nelaimes, piktąsias dvasias. Lietuvoje šermukšnis buvo laikomas antruoju medžiu, po šventojo medžio ąžuolo."
Šaunuolis autorius. :)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-23 15:41:49
Gyvas toks lietuviškas rūpintojėlis
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2012-10-23 11:57:09
Toks švelniai rudeninis...
Pasiimu...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-10-23 11:24:12
Rudenėlis rūpintojėlis...