netyla vakaro giesmė už lango, mama,
ir vėjai laukuose tave prisimena
iš kur tas nešulys tylos bedugnėje,
jei dar šiltom akim žiūri
beprotis laikas maldą užrakino,
iš rankų paukštį spurdantį paleido
neskauda, ne —
tik geluonim kvėpuoja žemė
dar pažiūrėk už lango, mama,
raudonom uogom putinas kaip verkia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-24 23:04:13
palietė, labai palietė
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-24 07:34:13
Sujaudino, priminė... Labai jautrus.
geluonim kvėpuoja žemė > kaip stipriai ir taikliai.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-10-23 22:31:57
tokia tyliai santūri rauda...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-23 19:34:49
...su atodūsiu...
Anonimas
Sukurta: 2012-10-23 16:19:29
graudinat, rauda putins ir ne tik jis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-23 15:46:11
jautrus palydėjimas ir palytėjimas
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-23 12:11:59
Suvirpino ir sujaudino. Ketvirtas posmelis labai stiprus.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-23 11:41:36
Jautri malda
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-10-23 10:40:14
Širdį persmelkiantis Vėlinių artumas.