netyla vakaro giesmė už lango, mama,
ir vėjai laukuose tave prisimena

iš kur tas nešulys tylos bedugnėje,
jei dar šiltom akim žiūri

beprotis laikas maldą užrakino,
iš rankų paukštį spurdantį paleido

neskauda, ne —
tik geluonim kvėpuoja žemė

dar pažiūrėk už lango, mama,
raudonom uogom putinas kaip verkia...