Išskris vėl paukščiai lapais rudeniniais,
Smėlėtą krantą ūkanos nuglostys,
Bet tu ilgėsies vasaros – undinės
Nors nušiugždės, nutols šilkinės klostės.
O tu sapnuosi, kad jinai sugrįžo:
Žibės aguonų atlapos širdelės,
Žydės, kvepės laukų gėlelės visos,
Skubės po kojom basas lauko kelias.
Ir lietūs plaus, tokie šilti ir gaivūs,
Užlies krūtinę tobula palaima,
Dangus linguos lyg įsiūbuotas laivas,
Riedės per dangų mėnesio skiltelė.
Juk tik ruduo mums teikia naują viltį
Palaidot praeitį ir vėl svajom pakilti…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-23 20:47:42
Nusiraminimo laikotarpis. Kažkodėl aš jį vertinu teigiamai.
Miela kūryba.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-10-22 19:21:03
...sėklyčių barstymo metas.....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-22 08:19:53
Riedės per dangų mėnesio skiltelė > grakšti jaunatis, kuri man visada kaip tik su viltimi siejasi:)
Vaizdingai ir, kaip visada, ritmingai. Pozityvi tokia, ypač rudenį reikalinga kūrinio mintis, šiltai vasarą grąžina.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-21 21:58:09
Su viltimi...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-21 15:19:04
Tikrai grakštus
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-10-21 14:34:45
Per liūdesį į džiugią viltį su dar likusia ,,mėnesio skiltele".
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-10-21 10:33:12
Puikiai reiškiamos mintys, gražus rimas, be priekaištų.