Santrauka:
ir du taps vienu
kur benueičiau
visad nešuosi tave
spurdantį tyrą švytėjimą
po širdimi
svylantys lietūs
prausia lyg rakos
mintis
platūs takai
nuvilnija per alkaną
žvilgsnį
baisiai ištroškau lemties
tyromis naktimis
ligi tamsos
įsirėžusios mėlynuos
bokštuos
kur benueičiau
visad nešuosi tave
gyvą tikėjimą
viltį kuri nepabosta
augi į širdį
peržengi sielą
mane
ir susilieji į tolumą
praeitį
mostą
kai nusilenkus
už viską ką šiandien turiu
grįžtant tavęs
laukiu
rankom apglėbti
skubu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-12-01 07:17:30
šiltas, jautrus paslaptingas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-07 14:05:42
ką ir besakyti - šiltas, gyvasties kupinas
Vartotojas (-a): teide
Sukurta: 2012-11-02 18:47:26
labai švelnu ir šviesu
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-10-21 21:08:41
taip ir pulsuoja ištikimybe...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-21 11:07:34
Duok Dieve, kuo didsnės vienovės
Anonimas
Sukurta: 2012-10-21 09:33:57
su viltimi)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-10-21 01:50:18
Geras Antano komentaras :) Jei rimtai, mane žavi anamcaros eilės.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-20 22:39:23
„baisiai ištroškau lemties
tyromis naktimis" — !!!
Gyvai pajaučiama vienovė.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2012-10-20 21:10:59
Rakos? Pavydžiu tokio poziityvaus laukimo:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-10-20 19:44:21
gražus laukimas(is);)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-10-20 19:40:56
puiku :)