penktadienio vakaras prasižioja, spindi alkanos akys.
vakaras murkia prie kojų — rojuj palangė dejuoja.
o ten nuodėmingi poetos apžergę kiemo suolelį —
juodbėriai bėga žirgeliai, akmuo akmenį skelia...
kažkur gal netyčia, gal girtas pastumia vakaro vėsą:
— ko reikia šiandien, mylimoji?
ne bohemiškas atsakas:
— nieko!
Medis
2012-10-20 08:11:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-10-21 09:49:58
žavingai taip)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-20 23:08:12
labai įdomūs pastebėjimai
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2012-10-20 20:20:45
Pavykusi kompozicija su svariu turiniu. Pavykę išsireiškimai ir įvaizdžiai. Sudomino iki galo.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-10-20 17:00:50
Radau gražių metaforų.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-10-20 11:42:44
aij, kaip liūdna... Bet gerai,kad yra tie žiopčiojantys penktadieniai :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-20 08:45:35
Paslėpta gera mintis.
Tik man tos „teliko akys" kažko...