Per slenkstį slėpiningą liko vos žingsnelis –
Aušra nedrąsiai rytmečio duris jau varsto,
Iš snaudulio tingaus nenoriai rytas kelias,
Nors saulė karpo rūko mezginius ir barsto...
Dar vis bandau atklydusį priglausti sapną,
Jis buvo lyg šviesos ruoželis naktį juodą,
Bet... pajutau kavos rytinės aromatą,
O ji — susigrąžinti sapno nebeduoda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-20 10:40:56
Slenkstis tarp sapno ir realybės, daugiaprasmė iliuzija.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-19 21:47:47
Dailus kūrinėlis, ir ta kava šypsenai suteikia žavesio.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-19 19:12:41
Toks labai tikras.Šiltas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-18 23:17:21
malonu skaityti, toks gyvas rytas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-10-18 10:37:45
žavus...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2012-10-18 08:48:26
...ryte sunku atsikelti, o kavos puodelis taip godžiai pakvimpa...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-10-17 22:31:34
Yra perliukų, pvz.: "saulė karpo rūko mezginius", tačiau, štampai viską gadina: "padovanojo viltį ir paguodą"; "kavos rytinės aromatą"... Ir tokių pasikartojimų stenkitės vengti, nes neskamba: "peržengt — tik žingsnelis".
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-10-17 22:19:16
Man tai skamba žaismingai. Tai dėl formos. Patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-10-17 14:03:22
Slenkstis į dar vieną dieną...