Per slenkstį slėpiningą liko vos žingsnelis –
Aušra nedrąsiai rytmečio duris jau varsto,
Iš snaudulio tingaus nenoriai rytas kelias,
Nors saulė karpo rūko mezginius ir barsto...

Dar vis bandau atklydusį priglausti sapną,
Jis buvo lyg šviesos ruoželis naktį juodą,
Bet... pajutau kavos rytinės aromatą,
O ji — susigrąžinti sapno nebeduoda.