-?-

...rudenio kelias lapų mozaikoje prisiglaudžia rytu.
Neskaičiuoju dienų, jos slenka šešėliais, neužbaigtų drobių fragmentais.
Kintanti erdvė, stoviu apnuogintų medžių šešėlyje lyg tai ne aš, o mano liūdesio angelas, nuo skausmo sulinkęs, besparnis...
Ar girdi, mano rudenio vėjau? Užauginki sparnus mano liūdesiui...
Sutemų Sesuo

2012-10-17 10:17:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-10-23 22:57:22

žavu; kada nors tie sparnai tikrai užaugs...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2012-10-19 21:36:18

Liūdnas, bet švelnus jausmas pagauna ir įsuka kartu su vėju.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-10-17 22:13:22

Liūdesio sparnai būna pilki, lyg kiemo balandžio. Na, taip aš manau...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-10-17 14:12:43

Kintanti erdvė... taip. Graži, įtikima, laikina ir pažįstama liūdesio ekspresija.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2012-10-17 14:12:19

...besparnis liūdesio angelas... - gal jis ne angelas, jei be sparnų?