-?-
...rudenio kelias lapų mozaikoje prisiglaudžia rytu.
Neskaičiuoju dienų, jos slenka šešėliais, neužbaigtų drobių fragmentais.
Kintanti erdvė, stoviu apnuogintų medžių šešėlyje lyg tai ne aš, o mano liūdesio angelas, nuo skausmo sulinkęs, besparnis...
Ar girdi, mano rudenio vėjau? Užauginki sparnus mano liūdesiui...