šilta erdvė užpildyta
spalvotomis vėlėmis
kurios stebi savo atvaizdus
ežero paviršiuje bet koks
vėjo kvėptelėjimas verčia jas
chaotišku raibuliavimu
toje pačioje erdvėje
tik kiek kitame krante
valtininkas melancholiškai stebi
dugną slegiančius akmenis
- čia nėra laiko ir
realiatyvumo dėsniai negalioja
ir dar man patinka istorijos apie neįvertinamybes -
kužda iš lėto
skrosdamas dangų
---
vos palietusi
savo atvaizdą vėlė
tampa akmeniu
slegiančiu dugną
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-11-27 22:59:11
Panasu, kad medituojama pavartojus:)
Anonimas
Sukurta: 2012-10-15 11:26:06
„per rūką su dūmeliu, gal ir su grybukais, įdarytais žole"
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-15 08:07:53
Įdomi fantazija, dar tai, kad atsikartoja čia kažkada atklydusi mintis, kad vėlė tampa akmeniu.
Vaizdingai praplevena ;)
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2012-10-15 02:31:49
Netikėtai efemeriška pabaiga
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-10-15 00:27:26
bereikalingas laiko gaišinimas ir jokių dėsnių čia nėra.