Liūdnų gėlių turguj pirkau iš moterų rudenį.
Pridėjo su šypsenom vasaros saują už dyką.
O tu Saulę kaip obuolį per debesis rideni.
Iš jos vienatvės žvakę tyliai uždegei tik ką.
Po to ežio guolį su ąžuolo lazdele kedeni.
Dar žolę žalią. Nesudegusių lapų dvokas
Ražienose. Lietaus ratilai pilkame vandeny.
Kalbėk. Nutilai? Išgąsdino aklas apuokas?
Liko gandro plunksna gandralizdy tuščiam –
Į ateitį siųstas užklijuotas be ženklo vokas
Su laišku mūsų pavasariui dar negimusiam –
Lyg dingęs su paukščiais vaikystės juokas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-11-06 11:19:50
tai čia tas guolis - su ąžuolo lazdele?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-29 09:57:45
Pridėjo su šypsenom vasaros saują už dyką.
Ši eilutė ypatingai jauki...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-14 11:15:56
Nenuobodus, rudeniškai spalvingai netikėti posūkiai iš eilutės į eilutę. Gražiai derinami vaizdiniai su emocija.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-13 21:07:15
Gražus, bet liūdnas toks)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-13 19:34:56
Patiko į ateitį siunčiamas „užklijuotas be ženklo vokas" :)
... „ąžuolo lazdele kedeni" — „su" nereikia.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-13 19:08:03
Taip... Išgąsdino aklas apuokas :)