Bloškia man prie kojų bangą sūrią,
Po atodūsio — tolyn nugūra,
Tartum mano mintys į tą krantą.
Akys šiam krante tavęs neranda.
Vėjas glaudžias, bet neglamonėja,
Išsupa mintis — jos išsilieja...
O po kojom — akmenėliai, žvirgždas.
Ilgesio nata krūtinėj girgžda,
Ir žuvėdrų klyksmas sielą raiko.
Ašara ant skruosto susilaiko:
Rūko širmą saulė kai nukėlė,
Su skyle radau tau akmenėlį.
Saugau jį suspaudusi į kumštį —
Šiaurės jūra jau minčių nedrumsčia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-10-18 10:40:21
labai šiltas jausmas, nors ir akmenėliais nusėtas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-17 11:39:32
Rūko širmą saulė kai nukėlė,
Su skyle radau tau akmenėlį.
Toks mielas....... :)
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-10-12 19:56:29
labai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-10 21:54:01
Ilgesio gijom...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-10-10 11:23:49
ech, net suspaudė širdį:D:D:D:D
ai, bet juk neturiu aš jos
vadinasi, čia ne poezija
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-10 09:33:22
švelniai nuskambėjo