Aš vėl prisiliečiu galiukais pirštų
Prie šio apsamanojusio rudens.
Jau medžių lapai šilumą pamiršta,
Balose plauko drumzlino vandens.
Šaltuose vėjo gūsiuose apmirę,
Ieškot išeisim sutemų pilkų
Ir rankom, kaip šakom, keistai pasvirę,
Mes sieksime prabėgusių dienų.
Tik saulės spindulys — bejausmis, mažas
Paglostys širdį ir suteiks vilties.
Pečius nuspaus gyvenimo bagažas
Ir liūdesys tamsios rudens nakties.
Žinau, tikrai aš nenorėjau to,
Tačiau atslinko vėl širdin ruduo...
Liepa
2012-10-09 09:42:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-10-15 17:39:31
gražu...
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-10-09 15:44:17
nuotaika...yra...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-10-09 14:56:29
Tai va taip, kaip parašyta ir atėjo, Barabai, taip ir atėjo... Pas mane ruduo be stereotipų ir liūdesio neateina, tikriausiai todėl, kad aš jo nemėgstu... Jau dabar pradėjau laukti pavasario.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-10-09 12:38:36
oi, ir vėl prasidės liūrlika apie rudenį
o jei pabandžius be tokių visokių stereotipų kaip atėjo į širdį ruduo?
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-09 12:32:04
Miela Liepa, kam ieškot sutemų pilkų jei jos už lango. O visa kita puiku
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-09 12:27:54
Neblogas. Galima dar šiek tiek nugludinti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-10-09 11:36:01
Šalta ir liūdna, toks jau tas ruduo. Eiliukas gražus, jautriai palietė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-10-09 11:02:26
jautriai nuplaukė... ir palietė
Anonimas
Sukurta: 2012-10-09 10:00:20
Vėl ruduo
ant palangės spalis
ir širdin ruduo...