Aš vėl prisiliečiu galiukais pirštų
Prie šio apsamanojusio rudens.
Jau medžių lapai šilumą pamiršta,
Balose plauko drumzlino vandens.

Šaltuose vėjo gūsiuose apmirę,
Ieškot išeisim sutemų pilkų
Ir rankom, kaip šakom, keistai pasvirę,
Mes sieksime prabėgusių dienų.

Tik saulės spindulys — bejausmis, mažas
Paglostys širdį ir suteiks vilties.
Pečius nuspaus gyvenimo bagažas
Ir liūdesys tamsios rudens nakties.

Žinau, tikrai aš nenorėjau to,
Tačiau atslinko vėl širdin ruduo...