Už kelią ačiū, kuriame ne vienas        
Saulėlydyje žvilginu akis.
Tenai parimęs laukia mūsų Dievas
Ir šypsosi, jog pažinau, kas JIS.

Jam nesvarbu, ar daug dievų turėjęs.
Ir jam nereikia net brangių aukų.
Saulėlaidoj parimęs šypsos Dievas,
Sutikdamas ten Praną Karlonų.

Ką dovanoti jam? Kaip nusilenkti?
Kokius žodžius kalbėti ir mintis,
Jei peržengdamas amžinybės slenkstį
Vien tik žiupsnelis pelenų esi.

Gal būt už tai ir padėkot, kad toks esu -
Kai sudegi dar lieka sauja pelenų..
          *****************