vėjo blaškomame skersgatvyje vos keli štrichai—
stūgauja kaminų vamzdžių vargonai lietaus stichijos šventoriuje
mirkčioja geltonos žibintų akys — kur ne kur bailūs šešėlių kontūrai
perbridę purvino vandens balą susikūprina ir dingsta bromų arkose
žvangčioja monetos metamos į išmaldos prašančiojo smuiko futliarą —
sentimentalūs garsai praslysta pro gailestingumo membraną
suvirpa nekantrūs pirštai —
butelio kakliuke džiazuoja pigaus obuolinio vyno likučiai...
pergalingas minčių šuolis atgal —
mano moteris kvepia „chanel"
Medis
2012-10-07 17:02:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-10-09 11:29:19
rudeninis, permirkęs buvimu
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-08 09:39:28
:) patiko
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-07 21:14:54
įdomiai...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-07 21:14:40
... o tam skersgatvyje man patiko :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2012-10-07 18:26:39
Realiai ir įtikinamai. Visus vaizdinius neblogai savai pamačiau. Gal tik pabaigoj viskas išblunka. Na, o visumoj kūrinys pakankamai įdomus, patraukiantis.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-07 17:47:06
Chanel 5, bet tada bohemos nelieka.