Ilgai menkų darbų
brastos neišbridau
Ir nejutau,
kaip sutemų viešnia atėjo,
Užkliudžius horizontą
saulė nuriedėjo...
Tad vakarą, jau suodiną,
parnešiu tau.
Tik nematuosim
buvusios dienos vertės.
Arbatą ruoši tu.
Nurimus prisišliesiu,
Pavargusias mintis
tau ant peties padėsiu,
O žvakė saugos mus
nuo murzinos nakties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-10-09 17:16:51
Labai patiko...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-10-08 16:59:10
jaukus išsakymas:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-07 20:28:11
Visas vakaro grožis paprastume :)
Nuoširdus kalbėjimas.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-07 17:25:30
Negalima kasdien degti žvakės, nes paskui gali kilti gaisras.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-10-07 11:59:23
Geras darbas, atradau žavių vietų.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-07 11:33:32
Labai gyvas ir gražus visas darbas.