ilgai laukiau vabaliukų krebždesio po stalu — užliūliuotame tuščiame dubenėlyje —
vaikystės vygės abrozdėlyje su apsilupusiais rėmeliais ir įskeltu stiklu kamputyje
sužvarbo akys, išsiplėtė vyzdžiai — kažkas nebeateis, nebesugrįš, neapsikabins
retušuotos nuo laiko gilios raukšlės kaktoje
lūpų kampučiuose išsprūdo prisiminimų kraujosruva —
žodžių pynėje dar kvepia natiurmorto apskrudusi duonos kriaukšlė
vakarui panyrant į kurčnebylį šešėlių labirintą — labanakt!
ilgai laukiau vabaliukų krebždesio vidinėje ausies kriauklėje
kai užmiega garsai ir gilūs aistros atodūsiai upės vagos senduobėje
po mano linguojančiu laikinu tiltu —
išsprūdo iš po kojų vėjo suneštas lapų apklotas
prisiglaudžiau prie laukinių durų staktos —
ruduo alsuoja veidu
Medis
2012-10-06 17:12:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-06 22:40:30
Gyvas ir gilus pajautimas :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-10-06 18:35:44
Kažkaip ne jūsų stiliui tiek žodžių pažerti, bet jie visi vietoj, laiku ištarti.
Gražu.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-10-06 17:57:38
taip . mes jau glaudžiames prie vidinio rudens durų, ir tai nepakartojama : /
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-06 17:17:00
ilgai laukiau vabaliukų krebždesio vidinėje ausies kriauklėje
Taip įdomiai ir gan linksmai ...
O ruduo tiktai laikinas metas, juk... :)))