ilgai laukiau vabaliukų krebždesio po stalu — užliūliuotame tuščiame dubenėlyje —
vaikystės vygės abrozdėlyje su apsilupusiais rėmeliais ir įskeltu stiklu kamputyje
sužvarbo akys, išsiplėtė vyzdžiai — kažkas nebeateis, nebesugrįš, neapsikabins
retušuotos nuo laiko gilios raukšlės kaktoje

lūpų kampučiuose išsprūdo prisiminimų kraujosruva —
žodžių pynėje dar kvepia natiurmorto apskrudusi duonos kriaukšlė
vakarui panyrant į kurčnebylį šešėlių labirintą — labanakt!

ilgai laukiau vabaliukų krebždesio vidinėje ausies kriauklėje
kai užmiega garsai ir gilūs aistros atodūsiai upės vagos senduobėje
po mano linguojančiu laikinu tiltu —
išsprūdo iš po kojų vėjo suneštas lapų apklotas

prisiglaudžiau prie laukinių durų staktos —
ruduo alsuoja veidu