Santrauka:
Tai sonetas, jei kas abejotų, – modifikacija.
Plačiau apie tai Algmar „Esė apie poezijos meną, 2“, 2011-08-23
Vaike, lapuos gulįs po klevais
(O už ežero vėsta beržynai),
Žydro aukso migloj rudeninėj
Ko gailėti ar laukt keliavai.
Trokšta vėjo ar šnabžda nebūta
Gintarinė žolė, ir liesti
Čeža lapai, o toliai kurti
Savą godą tegirdi pro ūką.
Taip atokaitoj kosėta senio.
Linko įsaulis linkui mirties.
Kam sudilintą ratlankį tiest,
Tiek vilties, kad sudilom gyvenę.
Lyg išplautas pavasario ledas
Siela mėliuos, o vandens rudens
Širdį šalta banga paridens.
Vaike, plaũk, skaidrią šukę suradęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-07 21:06:53
labai gražu ;)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-04 23:05:44
Gilus pajautimas. Jau vien tas kreipinys įtaigiai nuteikia.
Tikrai modifikuotas Jūsų kūrinys :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2012-10-04 22:19:10
Įdomus tekėjimas apie rudenį. Aiškus peizažas ir vaizdiniai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-10-04 20:55:39
apie rudeni tame krašte visada malonu paskaityti