Dylantis laikas
bežadžio vakaro vingiais
atgena sutemas.
Svirplio melodijos ūkuos
nurimsta amžinybė.
Kas ten
už kančios laukimo
vilties nerimastingo ilgesio plazdėjime.
Begalinė būtis?
Tuštumo pilnatvės neaptiktas jausmas?
Statulėlė iš balto akmens.
Sako, taip vaizduodavo Budą.
Kas rytą nubudęs, žvelgiu į akis...
Akmens... Budos?..
Begalinių visatų virpėjime
gaudžiantis varpų almėjimas
ir kiekvienas neatrastas garsas
pasirėdo saulių skraistėmis.
Atminties korėtose tošyse
gedintys blunkantys potėpiai.
Violončele, pagriežk tą melodiją
kielei raudant ryto harmonijoj...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-01-15 20:25:08
Kad čia panašu į verlibrą. Nesaldi ta ryto būtis, reikėtų arba pavadinimą keisti, arba įvaizdžius.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-10-22 21:41:58
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2012-10-05 22:17:52
Grėjau, tau aš visad sakau atvirai, nes žinau, jog ant manęs nesupyksi - jaučiu disharmoniją.... :) ne kūryboje... tačiau tai atsispindi kūryboje....
Anonimas
Sukurta: 2012-10-02 18:27:27
Gražu, ypač ta violončelė ryto harmonijoje
Anonimas
Sukurta: 2012-10-02 18:25:58
Čia ne harmonija, o toks disbalansas gaunasi, kosmosas, reikia šitą poetą grąžinti į Žemę planetą, nes supainiotai parašė.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-02 16:40:15
Harmoninga pajauta :)
Tik mano akiai kažkiek užkliuvo Budą, nubudęs, Budos.