Dažnai ne savo gyvenimą sapnuoju,
O svetimą — neramų, paslaptingą.
Ten mane uja, gundo, stumdo...
Iš kur tai? Aš ramybės pasiilgau.
Sapnuojasi nežinomi pasauliai,
Istorijos, ne mano nugyventos.
Kažkur skrendu, krentu, klampoju...
Gal ateity man tai patirti lemta?
Nenoriu sapnuose kentėt ne savo skausmą,
Nuo svetimų nelaimių užsiverkti,
Skraidyt nenoriu, kad nereiktų kristi...
Geriau pernakt — akim atmerktom...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-10-01 23:33:27
Nerimastingumas)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-01 20:08:49
... o juk būna pranašiški sapnai :)
Geros eilės.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-01 16:50:51
Taip, ir Monika Mironaitė sakė: - Aš visą gyveeenimą nemiegu. Bet ji tai sakė viename spektaklyje. Šiaip miegojo gerai.
Vartotojas (-a): jilita
Sukurta: 2012-10-01 14:39:38
Pritariu Godai :) Patiko:
Istorijos, ne mano nugyventos.
Sapnai- įdomūs mūsų pasąmonės reiškiniai. Tikiu, kad jie pagrįsti tiesa. Sėkmės.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-10-01 14:25:02
Kupinas paslapčių pasaulis — pasąmonė...
Istorijos, ne mano nugyventos /
Gal ateity man tai patirti lemta? > įdomi versija:)
O eilės ir potekstės turi plačiai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-10-01 14:04:27
Gal ne svetimą gyvenimą sapnuojate, o kaip tik savo jau nugyventus, praėjusius. Mintys išdėstytos sklandžiai, patiko.