Stoviu – aplink tamsa,
Sučirena žvirblis, ir vėl tyla...
Žiogas groja savo smuiku.
Neduok Dieve, jis nutrūktų.
Stoviu ir drebu, nors šilta,
Kaltas – aš prisipažįstu.
Nesėkmė gyvena manyje,
Uždarau duris eidamas nakčia.
Išlydėjau laimę – liko tik kančia.
Gelbėk, Dieve, vėl mane –
Rodyk šviesą tunelio gale.
Stoviu vienas naktyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-08-01 09:54:56
Liūdnas eilėraštis. O išraiškos norėtųsi naujesnės, originalesnės.