Stoviu – aplink tamsa,
Sučirena žvirblis, ir vėl tyla...
Žiogas groja savo smuiku.
Neduok Dieve, jis nutrūktų.

Stoviu ir drebu, nors šilta,
Kaltas – aš prisipažįstu.
Nesėkmė gyvena manyje,
Uždarau duris eidamas nakčia.

Išlydėjau laimę – liko tik kančia.
Gelbėk, Dieve, vėl mane –
Rodyk šviesą tunelio gale.
Stoviu vienas naktyje.