Anie miškai sušlamėjo,
Kur laimė viliokė paparčius braido,
Valandos neskaitanti,
Skirianti pasimatymus vėlyvus,
Žilus gaurus taršanti
Lyg akla.
Pašlaitės, lazdynai ir ievos,
Kur žadėjau būti laimingas,
Pabodę rudeniop.
Samanos tik daiktavardis,
O šviesa vien tik šviečia.
Betgi šnekina šlamesiai.
Betgi tereiktų atminti kažką,
Nubraukti voratinklį,
Perbraukti sauja spyglius,
Jų karčiu sapną nušveisti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-09-21 23:05:19
hm :) visai dailiai, bet ne iki galo :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-21 21:14:22
„Kur žadėjau būti laimingas" — gražu.
Antrąjį „betgi" keisčiau.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-21 16:53:18
Gamtovaizdis su nuojautos pamušalu.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-21 15:52:39
Jei autoriui antras betgi netrukdo.Manau darbas sodrus