neieškau duburių, kur žuvys neršia,
voratinkliuos — praėjusi diena.
už aklą grūdu, už kurčnebylį duona —
atsidėkoju Dievui moneta.
o šis niekutis prakaitu pakvimpa
ant naščių kablio — atvira erdvė.
raukšlėtas veidas rasoje dar spindi,
paskendęs rytdienos versmėj.
Medis
2012-09-21 07:47:32
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-22 08:53:52
Gana filosofinis, bet jaukus)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-21 08:15:28
Kad ir „niekutis", bet taip giliai pajaustas ir išsakytas būties trapumo atspindžiais :)