neieškau duburių, kur žuvys neršia,
voratinkliuos — praėjusi diena.
už aklą grūdu, už kurčnebylį duona —
atsidėkoju Dievui moneta.

   o šis niekutis prakaitu pakvimpa
   ant naščių kablio — atvira erdvė.
raukšlėtas veidas rasoje dar spindi,
   paskendęs rytdienos versmėj.