Nušalo lapai
Pabūk žvake
ant mano stalo
pabūk taure
raudono vyno
nušalo lapai
jau nušalo
laukai jau
auksu nuramino
kažkas išeit
į tolius kviečia
surast lange
geltoną šviesą
ruduo auksiniais
pirštais liečia
širdis vis kalba
vieną tiesą
kalbėk širdie
ir nesustoki
suskaudus
nerimu rašyki
jei neišgirsiu
pakartoki
kaip jau darei
man tą ne sykį
išgrįstas lapais
mano kelias
dangus tylus
ir susimąstęs
nuves prie šildančios
ugnelės
įpūs ją vėjas
atsibastęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-19 22:01:26
Su gitara klausytųsi)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-09-19 13:28:58
įdomus - gali būti melancholiškas, gali būti prajuokinantis, o ir raminantis gali būti - man taip įvairiai persiskaitė:) gražu
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-09-19 12:02:24
pritariu Gulbinui - tai daina, reikėtų moderatoriams pakeisti ,,daina,,
Norėčiau ją išgirdti dainuojant.
O kad taip kūrinys ištęstas, mano nuomone, be reikalo, bet vistiek jį imu ir sakau - AČIŪ.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-19 11:53:32
ai, nors imk ir dainuok...
puikiai!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-09-19 10:41:06
Nuostabiai puikus kūrinys, gražios metaforos, skaitai ir grožiesi.