Pabūk žvake
ant mano stalo
pabūk taure
raudono vyno
nušalo lapai
jau nušalo
laukai jau
auksu nuramino
kažkas išeit
į tolius kviečia
surast lange
geltoną šviesą
ruduo auksiniais
pirštais liečia
širdis vis kalba
vieną tiesą
kalbėk širdie
ir nesustoki
suskaudus
nerimu rašyki
jei neišgirsiu
pakartoki
kaip jau darei
man tą ne sykį
išgrįstas lapais
mano kelias
dangus tylus
ir susimąstęs
nuves prie šildančios
ugnelės
įpūs ją vėjas
atsibastęs...