- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
beprotiškam rudeniui ieškojau namų
lyg būčiau pametus, išmetus, iškeitus
ar palikusi senam elgetai
nusviestų marškinių rankovėje dar tada
išlindau iš nuodingos gyvatės odos
ir šildžiausi žalčialunkių pavėsy,
o gervės raistynėj mylėjosi,
perėjo vaikus
ir nekreipė dėmesio į nieko nereiškiančias
kruvinas išnaras
toj laukymėj žvėrynai
aistrų sapną į mėnesį šaltą įsupo,
nėrėsi iš kailio dėl kiekvieno pasiutusio
ar bent kartą mėginusio tai padaryti —
kalavijų nuotrupom ar kūno dalimis
paženklinti ribą
tarp skirtingų pasaulių —
kad įteisintų išmaldą
turėti tai, kas neįmanoma
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
o dabar —
nuogos moterys mėnesienos plaukais
renka obuolius soduos prieš rytą,
ir tu sakai, kad iš naujo, dar kartą
į tą pačią upę niekada neįbrisim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-19 22:00:31
Patiko, priglausiu)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-19 16:46:06
Kuo toliau tuo gražiau
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-09-19 11:47:48
sudėtingas, verčiantis susimąstyti kūrinys.. Tik Jūs, Miela Laimute, taip sugebat...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-19 11:47:16
O tuos obuolius jos Rojuje renka?
:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-09-19 10:42:21
o dabar —
nuogos moterys mėnesienos plaukais
renka obuolius soduos prieš rytą,
ir tu sakai, kad iš naujo, dar kartą
į tą pačią upę niekada neįbrisim...
Gražią fantaziją turite, labai patiko.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-09-19 09:27:38
Pabaiga labai labai... :)