- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
beprotiškam rudeniui ieškojau namų
lyg būčiau pametus, išmetus, iškeitus
ar palikusi senam elgetai
nusviestų marškinių rankovėje dar tada
išlindau iš nuodingos gyvatės odos
ir šildžiausi žalčialunkių pavėsy,
o gervės raistynėj mylėjosi,
perėjo vaikus
ir nekreipė dėmesio į nieko nereiškiančias
kruvinas išnaras

toj laukymėj žvėrynai
aistrų sapną į mėnesį šaltą įsupo,
nėrėsi iš kailio dėl kiekvieno pasiutusio
ar bent kartą mėginusio tai padaryti —
kalavijų nuotrupom ar kūno dalimis
paženklinti ribą
tarp skirtingų pasaulių —
kad įteisintų išmaldą
turėti tai, kas neįmanoma

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

o dabar —
nuogos moterys mėnesienos plaukais
renka obuolius soduos prieš rytą,
ir tu sakai, kad iš naujo, dar kartą
į tą pačią upę niekada neįbrisim...