Kai kvepia mėtom
Kokia idilija,
Kai kvepia mėtom
Ant stalo arbata,
Pasaldinta medum.
Ir žvilgsniai
Kertėm nesimėto,
Kada kiekvienas
Kalbame už du.
Ir susiviję pirštai
Šoka tango,
O uogas lūpom dalini.
Kai supranti,
Nebepavysi laiko.
Laimingas,
Nors akimirką,
Kada šalia esi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-09-19 09:30:49
...toks mėtų kvapas...kažkas nuostabaus...
Anonimas
Sukurta: 2012-09-18 22:48:21
Pakvipo mėtomis...)
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-09-18 21:09:53
na čia nei patarsi, nei pabarsi...:) kaip tik geriu mėtų arbatą, gaila, manasis siužetas šiek tiek kitoks, o ir arbata su cukrumi, bet tai nesutrukdo pasvajoti:)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-09-18 19:29:29
Taip ir pajutau mėtų arbatą pasaldintą medumi :)
Anonimas
Sukurta: 2012-09-18 18:05:52
romantik
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-09-18 17:30:02
Jauki ta arbata dviese:) uch...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2012-09-18 16:56:46
....mėtomis iškvėpinti jausmai, laikas nueina, laikas palieka akimirkos mirksnyje...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-09-18 14:44:55
malonu buvo skaityti.
(lūpos su ū rašosi)