Kokia idilija,
Kai kvepia mėtom
Ant stalo arbata,
Pasaldinta medum.
Ir žvilgsniai
Kertėm nesimėto,
Kada kiekvienas
Kalbame už du.
Ir susiviję pirštai
Šoka tango,
O uogas lūpom dalini.
Kai supranti,
Nebepavysi laiko.
Laimingas,
Nors akimirką,
Kada šalia esi.