Kai žemę apgaubia
nakties tamsuma,
į viršų pažvelgia
akis ne viena.
Taip buvo sutvertas
tikriausiai žmogus,
nuo seno viliojo jį
žvaigždėtas dangus.
Lyg kilimu dengtas
sidabro žvaigždėm,
po vieną paskirta
tik gimus žmonėms.
Naktinėj padangėj
sietynai žvaigždžių,
„Mergelė“ sūpuoklėse
ten supas tarp jų.
Taip lėmė likimas
žvaigždyne šitam,
pasaulio išvysti
ir aš atėjau...
-----------------------
Lai skrieja, nekrinta
manoji žvaigždė
ir kelią nušviečia,
kas kartą naujai...
Jei pakeistum: žvaigždėtas dangus
į aukštas dangus,
O Mergelė sūpuoklėse
į
Mergelė žaismingai,
išlaikytum vienodą ritmą, nes būtent šios eilutės stringa.
:)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2012-09-17 09:47:59
Ačių už pasiūlymus, bandysim taisyti...
Mergelė sūpuoklėse, čia iš Ramunės nėrinio paėmiau...
O tų žvaigždžių ir ir man per daug atrodė...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-16 20:23:49
Jei pakeistum: žvaigždėtas dangus
į aukštas dangus,
O Mergelė sūpuoklėse
į
Mergelė žaismingai,
išlaikytum vienodą ritmą, nes būtent šios eilutės stringa.
:)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-09-16 20:17:55
Lai skrieja ..... :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-09-16 20:15:15
Visi žvaigždynai geri, visi šviesūs.
Anonimas
Sukurta: 2012-09-16 18:51:29
ir aš po ta pačia žvaigžde)