Gavai mane ant grindų,
Tu elektros kėdė, kai aš jos rankena,
Trypei stiklinius rutuliukus iš vazos –
Masažui, duše buvau, po to ant pečių
Dar liko druskos, kvepėjau kivių tyre.
Skubėjom patraukti kilimą, po to
Šampanas ir jų nuospaudos ant nugaros,
O taip, įsispraudė taip, kad pasikėlus
Liko prikibę nugaroje. Jos laukei –
Kaip nieko, kaip visų, arba niekam.
Bet vis tiek juk gavai ant grindų,
Tik po to.
Ap.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-07-26 12:35:40
tos nuospaudos tai — rutuliukų masažui, ar taip supratau :)))) čia kažkas teisingai paklausė, kas tie "jų"?
žinai, truputį per atviras šis tekstas, kad būtų poetiškas ...
savotiškai gal ką nors ir veikia savo nuoga drąsa, ir tik tiek...