Gavai mane ant grindų,
Tu elektros kėdė, kai aš jos rankena,
Trypei stiklinius rutuliukus  iš vazos –
Masažui, duše buvau, po to ant pečių
Dar liko druskos, kvepėjau kivių tyre.
Skubėjom  patraukti kilimą, po to
Šampanas ir jų nuospaudos ant nugaros,
O taip, įsispraudė taip, kad pasikėlus
Liko prikibę nugaroje. Jos laukei –
Kaip nieko, kaip visų, arba niekam.
Bet vis tiek juk gavai ant grindų,
Tik po to.
Ap.