Iš voratinklių siūlų

Iš voratinklių siūlų nupyniau takus į vaikystę
Ir kviečiu ten sugrįžti tave, kur sugrįžti nedrįstum.

Aš uždengsiu delnais tas žaizdas, kurios sieloje slypi.
Meilė plaus jas, išplaus — ji laisva, daugialypė.

Iš vaivorykštės juostų išaudžiau lyg protėvių drobę
Svajones — lai atsiveria mums paslaptingieji lobiai.

Balto kalno viršūnėje uždegiau aukurą šventą,
Kad vargai ir nelaimės nunyktų, o meilė gyventų.
Laimužė

2012-09-14 09:03:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-09-16 20:25:03

aš tai tikrai grįžčiau...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-09-15 20:45:53

Švelniai ir svajingai apipinta voratinkliais...

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-09-14 22:56:08

Geri tie voratinklių siūlai :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2012-09-14 15:47:16

Žaviuosi šviesa, sklindančia iš sielos. Tokiuose eilėraščiuose nusiplauname kasdienybės nuosėdas.

Vartotojas (-a): Laima

Sukurta: 2012-09-14 11:18:53

labai labai...švelniai ir giliai

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2012-09-14 10:01:08

Legvutis lyg voratinklis, mielas toks...

Anonimas

Sukurta: 2012-09-14 09:29:11

Šaunuolė, nuostabiai išreikšta dvasinė būsena...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2012-09-14 09:07:56

Kad meilė gyventų... To ir linkiu...