Tos pačios rankos,
  Kurios buvo miklios,
  Kai lėktuvėlius lankstė
  Ar pešiojo smilgas.

  Tos liaunos rankos,
  Kurios buvo grakščios,
  Kai virpino stygas
  Arba vedžiojo raštus.
  
  Jos buvo švelnios,
  Kai galvelę glostė,
  O žodžiai meilūs
  Ir mokėjo guosti.

  Jos buvo šiltos,
  Kai glėby mus glaudė,
  O štai dabar
  Mes tramdom tylią raudą.

  Nes rankos šaltos
  Ir sustingę pirštai —
  Tos pačios rankos,
  Kurių pasiilgsim...