Susapnuok, kad ateisiu
rugsėjo žole į tavo likimą,
išpranašautą motinos vyzdžių,
iš amžinybės žvelgiančių
į lengvai besisupančią viltį
virš nubėgusių rugienų.
Susapnuok, kad ateisiu
gal paskutinį kartą šienaujama
pavasariu pakvipusia žole,
be iliuzijų ir grimo pėdsakų,
kol neuždarytos durys tikėjimui
į vienintelę tiesą.
Susapnuok, kad ateisiu...
O nubudęs patikėt negalėsi,
kad išėjau - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2012-09-13 22:35:00
Sapnuose tiek daug galios...kaip ir eilėse...Patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-09-12 19:32:23
Ir įtaiga, ir išrišimas geras...
Anonimas
Sukurta: 2012-09-12 19:20:42
Galbūt ir susapnuos nuo tokio eilėraščio)
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-09-12 17:28:57
Labai gražus Jūsų sapnas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-09-12 16:13:50
Maloniai skaitosi, nuoseklu, gražiai išrišama mintis, kartu su įtaigiu jausmu.