... tyla paskęsta šviesoje
sapnų spalvotų —
skubi tu vėlei pas mane
žirgu sparnuotu
tyla trapi, trapi tyla
žiniuonių burtų
sugrįžta aidu nejučia:
o kur tu, kur tu
tyla ištirpsta naktyje
tyliausių žodžių,
klajūne vadini mane
laukų rasotų
tyla tyliausia prie tavęs
priglusiu vėlei,
laukų gėle, tylia gėle —
rasakilėle...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-11 21:08:38
jautrios tos raskilos)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-09-11 10:23:02
jautriai ir taip tyliai išsipylė tyla. gražu :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-09-11 09:24:16
Dvelkiantis vidine ramybe ir amžiaus brandumu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-09-11 08:56:49
Gražu. Net labai. Manau, kad jo man, išėjusio į kalnus, dar prireiks, todėl pasiimu, kad prireikus negaiščiau laiko jo paieškoms.
Ačiū už linkėjimus.