Santrauka:
Daugiau susikalbėjimui nei konfrontacijai
Būna, kūnu cunamis nubėga,
Susidūrus ego tektoninėm plokštėm.
Išsiveržti negali lyg vulkanas,
Nenuspręsdamas, ko paklausyt —
Pamažu vaikėjančio proto
Ar būties slopinamo jausmo.
Kada spjauna tau į akis,
Tavo žinios — į inkvizicijos laužą.
Tavo jausmas — dalgei akmuo.
Netgi laiko mūsų nebuvo,
Tik istorijos juoda duobė.
Nelaukit moralo, jums nepatinka.
Norėčiau neįkyriai primint.
Kas po žodį pasakas rinko,
Kad turėtumėt atžalom savo
Prieš užmiegant ką paskaityt.
Taip buvo prieš mus,
Taip bus ir po Jūsų. (
Amen nereikia)
2011
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-09-06 21:56:15
Vienu ypu)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-09-06 20:12:36
bus ir amen ;) šniokščiančiai žavu ;)
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-09-06 19:32:13
taip, pirmos eilutės ir man labiausiai patiko. ir kita dalis visai gerai susiskaitė :))
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-06 15:45:47
Iš visos kolekcijos efemeriškų žmogaus esybės dalių taikliausiai pamatyti jausmai, kas mane, kaip moterį, labiausiai pakerėjo. Jie iš tiesų Giltinės dalgiui gali būti akmeniu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-09-06 15:16:05
Būna, kūnu cunamis nubėga,
Susidūrus ego tektoninėm plokštėm.
Och kaip galingai... :)