Santrauka:
Per neseniai vykusį klasės susitikimą buvo užsiminta, kad turėčiau parašyti eilėraštį apie tai, kaip kandys sukapojo mūsų metus...
Lyg tyčia susitikom prie Kupos,
Kur taip seniai pakrantės išbraidytos.
Tik sielos jau tarytum nebe tos -
Drąsesnės, atviros, nepabaidytos...
Juk mes ir slėpti nebeturim ko -
Lengvai tik praeities banga užgavo...
Apsamanojęs praeitim akmuo -
Vardų jau neįskaitom: mano, tavo.
Ko mes turtingi esame, žinau -
Gyvenimas mums viską išmokėjo.
Išsprūdo klausimas... kiek sutrikau -
Nes tai jau nutylėt, manau, vertėjo:
Kuomet kapojo kandys mūs metus,
Bandei išsaugot bent datas, žodžius?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-01-09 11:53:02
Toks artimas kūnui ir sielai kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-04 16:55:54
Geras klausimas ir kūrinys geras.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-09-05 22:37:33
ir man labai patiko
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2012-09-05 11:21:33
nemari ritminga klasika....
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-04 21:08:07
Tas pabaigoj išsprūdęs klausimas siūlo pamąstyt, sugrįžt... Labai gražu :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-09-04 18:35:04
Labai gražus, lyriškas,jaudinantis darbas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-04 16:13:02
Jausmingas ir sklandus pabraidymas po atminimus.