Lyg tyčia susitikom prie Kupos,
Kur taip seniai pakrantės išbraidytos.
Tik sielos jau tarytum nebe tos -
Drąsesnės, atviros, nepabaidytos...

Juk mes ir slėpti nebeturim ko -
Lengvai tik praeities banga užgavo...
Apsamanojęs praeitim akmuo -
Vardų jau neįskaitom: mano, tavo.

Ko mes turtingi esame, žinau -
Gyvenimas mums viską išmokėjo.
Išsprūdo klausimas... kiek sutrikau -
Nes tai jau nutylėt, manau, vertėjo:

Kuomet kapojo kandys mūs metus,
Bandei išsaugot bent datas, žodžius?..