Yra laikas kvailiot, ir laikas sustojus galvot...
Nes kartais taip nutinka,
kad sustojimui laiko ir pristinga...
Nurieda protas nuo vėžių,
ir lieka savininkas tik kvailiu...
Kai juokias iš savo „bajerių“ tik jis
ir stebisi, kodėl kiti parodo jam duris...
Moralas toks:
Jeigu juokai taip žeidžia kitą,
tai gal geriau sustot ir užsičiaupt,
nes nesugrįš jau žodis tas, kurs pasakytas...
Ir katinas, pešiodams pelę, sako:
Juk tik juokauju aš...
Pelė gi tokio juoko niekad nesupras...
2012 09 03
Eirenė-Azalija
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eirenė Azalija
Sukurta: 2012-09-04 14:33:00
Ačiū.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-09-04 10:04:13
Ne veltui sakoma, juokas – dalykas rimtas; laiku ir vietoj... Klasikinis moralas, bet pabaiga savitai; jaučiasi, kad netgi su nuoskauda parašyta.
Pataisiau bajarių.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-04 10:01:25
Sutinku su Spika. Tą vietą pataisius būtų visai kitaip.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-09-03 23:25:14
Moralas apie pelę tai liuks...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-09-03 23:06:03
"bajarių", gal "bajerių", bet tai taip neliteratūriškai skamba